Kalnarjiu studia
Glan Luca Demare
AR PAČIAM UŽTENKA LAIKO GAMINTI
KAI ATVYKOTE Į LIETUVĄ, ITALIŠKĄ
VIRTUVĘ RADOTE AR ATSIVEŽĖTE SU
SAVIMI?
NAMUOSE?
Taip, žinoma. Kiekvieną vakarą po maisto gaminimo
renginių studijoje dieną užbaigiu gamindamas namuose.
Ne, deja, ji atvažiavo ne su manimi. Žinoma, iš pradžių
itališka virtuvė čia išsiskyrė tik tuo, kad ant mėsos buvo
dedama daug grażgarstės... Aišku, tikram italui tokia in-
terpretacija kelia šypseną, bet su ja galima susidurti dar
ir dabar, ir ne tik Lietuvoje. Kita vertus, jau ir Lietuvoje
itališkos virtuvės lygis stipriai paaugo.
NUO KO PRASIDEDA JŪSŲ DIENA IR
KOKIA JI?
Irgi nuo to paties – maisto gaminimo (juokiasi). Taip pat
vaikų ir rūpesčio jais: visur juos vežioju, kitaip tariant,
dar dirbu ir taksistu. Tada keliauju sportuoti, kad ne-
mirčiau per greitai. Tuomet į darbą einu gaminti šviežių
makaronų ir padažų, kurie bus parduodami, bei spręsti
kitų reikalų, o vakare savo studijoje vedu maisto gami-
nimo renginius.
KAS YRA TA TIKRA ITALIŠKA VIRTUVĖ?
PASAULYJE TAI - PICOS IR MAKARONAI.
Ne, itališka virtuvė tai – maisto tradicija. Kiekviename
Italijos regione ji yra skirtinga. Pavyzdžiui, Pjemonte, iš
kur esu kiles, gaminami ravioliai, bulvių virtinukai, rizo-
tas, kulninė.. Tačiau mano regionas labai skiriasi nuo
pietinių ir netgi nuo kaimyninių regionų. Net valgymo
stilius kitoks. Pavyzdžiui, prie Milano, Lombardijoje,
valgoma riebiau. Ligūrijoje – daugiau žuvies ir žalėsių.
GIAN LUCA, TAI KOKS YRA ŠEFŲ
PASAULIS?
Tie, kas turi restoranus, yra tikri didvyriai. Vakarais
savo studijoje vedu maisto gaminimo renginius ir jau
21-22 val. galiu eiti namo. O restoranų šefai, patys su-
prantate, tokiu metu namo dar tikrai neplanuoja.
MAKARONAIIR RAVIOLIAI - JŪSŲ
SPECIALIZACIJA. KOKIAS DAŽNIAUSIAS
KLAIDAS DAROME GAMINDAMI
AR TAI YRA PRIEŽASTIS, KODĖL
MAKARONUS?
NEBEDIRBATE RESTORANE?
Visų pirma – pilama per mažai vandens. Vandenyje jie
turi judėti laisvai. Be to, dažnai naudojami džiovinti ma-
karonai, tačiau skaniausi yra švieži. Dabar tokių jau ga-
lima įsigyti ir didžiuosiuose prekybos centruose. Galiau-
siai, makaronų nereikia pervirti. Geriau kiek traškesni,
vadinamieji „al dente".
Aš dar noriu turėti ir gyvenimą, ir žmoną, ir kad vai-
kai mane matytų (juokiasi). Be to, svetimame restorane
dirbti nenorėčiau. Ne visi gali dirbti samdomą darbą ir
aš esu vienas iš jų. Kita vertus, netgi nedirbdamas res-
torane per dieną prie darbų sugebu praleisti po 13-16
valandų, tačiau jas pats galiu planuoti!
